Zafiros kelionė į Lietuvą

Zafira atkeliavo iš Slovakijos veislyno Biely Luč

Pasirinkimas buvo važiuoti mažiausiai tris dienas automobiliu arba suskraidyti į abi puses per vieną dieną. Kadangi sausio mėnesį nelabai norisi vairuoti, skrydis atrodė priimtinas kelionės būdas. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos, be abejo, neatsirado, tačiau Vilinius-Ryga-Viena ryte ir atvirkštinis skrydis vakare pasirodė patrauklus tiek kaina, tiek kelionės trukme. Užsakiau bilietus.

Linksmoji dalis - Anuška, hendlerė, kuri turėjo skristi su manimi kaip vertėja ir kaip specialistė, pasirodo bijo aukščio, lėktuvų ir aplamai nepripažįsta tokio kelionės būdo. Bet kadangi tai sužinojau tik tada kai konstatavau faktą "skrendam"... nejaugi man prieštarausi :)

Stumti Anos į lėktuvą nereikėjo - pati įlipo. Gerai, kad maršrutu Vilnius-Ryga skrido didelis lėktuvas. Jei būtų buvęs tas mažytis, kuriuo skridome maršrutu Ryga-Viena, greičiausiai Rygoje į jokį lėktuvą nebūčiau jos įkišusi. Kai prieš Vieną lėktuvėlį pradėjo kratyti, dėl Anos reakcijos sunerimo ne vienas keleivis aplinkui - gal iš tikro kas negerai, gal krentam...

Vienos aerouoste mūsų jau laukė Hermina su vertėja ir Zafira. Kadangi mano ir Herminos anglų kalba yra tokio lygio, kad be Google vertėjo mes jaučiamės beviltiškai, bendravimas vyko tokia tvarka: Hermina - Herminos vertėja - Ana - aš, ir atvirkščiai.

Nustebino, kad kavinukėje, kur aptarėm reikalus, niekas neprieštaravo, kad užėjom su šuniuku, ypač buvo patenkinti tie, kurie buvo su vaikais.

Zafira tikra pietietė - emocijos visos įgarsintos lojimu ir dantų šiepimu. bet labai miela - jau tos pietietiškos didelės akys ...

Turėjome kelias laisvas valandas, kurias praleidome senamiestyje: išgėrėme kavos su tradiciniais pyragėliais tradicinėje vietinių kavinukėje, kurioje vėlgi tik malonus dėmesys ir jokių neigiamų emocijų dėl šuns.

Kelionė atgal nustebino savo paprastumu - Zafiros paso net atversti neprireikė. Visur tik šypsenos šypsenos ...

Nustebino ir Anuška - ji pasiprašė vietos lėktuve prie lango. Sakė, kai nieko nesimato tamsoje, tai ne taip ir baisu.

Pirmą valandą nakties jau buvome Lietuvoje. Kiekvienas išsprendęs savo problemas: Zafira atkeliavusi į mūsų namus, aš pasikrovusi gerų emocijų ir sutaupiusi dvi dienas, Anuška, tikiuosi, nugalėjusi savo baimes ...

Didelis AČIŪ Anai, Herminai, jos vertėjai.