Pasaulio šunų čempionatas 2015 (Italija, Milanas)

Zafira - Pasaulio čempionė, Italijos čempionė

Indigo - Pasaulio vicečempionas

Finn - geriausias pasaulio mažylis, pasaulio viltis 2015

Lucas - geriausias pasaulio šuniukas

Teisėjai- De Luca Elisabetta (Italia), Blangino Jean (France)

Vedlė - Ana Nasevič

MES DIDŽIUOJAMĖS

Kas galėjo pagalvoti, kad pasaulio čempionatas susiklostys būtent taip? Niekas ... niekas... net susapnuot nesugalvočiau.

Specialiai neskubėjau rašyti apie kelionę, kad nurimtų emocijos ir liktų patys tikriausi prisiminimai, kuriuos būtų įdomu perskaityti. Nuotraukų daug, galbūt jos kartojasi, bet juk pasaulio čempionams galima atleisti šiokį tokį pasipūtimą ir šiek tiek perdėtą pasitenkinimą :)

Taigi, nuo ko čia pradėjus...

Kelionė buvo puiki. Lietuvoje palikome vėsią vasaros pradžią, Slovakijos pakelėse jau pirkome sunokusias braškes, mėgavomės šiluma ir puikiais kraštovaizdžiais. Vakare apsistojome Slovakijoje pas Herminą, Zafiros veisėją, smagiai ir jaukiai praleidome vakarą, Ana su Vytautu net lauko baseine pasipliuškeno. Čia reikėtų paminėti mūsų kalbinius bendravimo ypatumus. Mūsų kompanijoje angliškai kalba Ana, mano anglų kalbos lygis yra taip vadinamas "DOGI2", t.y. suprantu kas man sakoma, kalbėt beveik nekalbu. Herminos lygis "DOGI1". Bet ... Hermina kalba lenkiškai, Vytas beveik kalba, Ana beveik nekalba, o aš visiškai nekalbu lenkiškai. Bet šiek tiek suprantu. Taigi, bendravome angliškai-lenkiškai-rusiškai-lietuviškai-slovakiškai ir mums puikiai pavyko - mes beveik susikalbėjome ir puikiai leidome laiką. Ryte pratęsėme kelionę į Italiją.

Tikrą šalies dvasią gali pajusti tik gyvendamas tarp tos šalies žmonių, todėl jei tik yra galimybė, nuomojame butą, o ne viešbutį. Šįkart užsakiau tipišką itališką butą Milano senamiestyje. Bet italai nebūtų italai - likus porai dienų iki kelionės gavau žinutę, kad tik paskutiniu metu perskaitė, kad mes keliaujame su šunimis ir ... negali mūsų priimti. Per kelias dienas Milane susirasti būstą kur priimtų su šunimis ir dar už padorią kainą yra nerealu. Todėl teko būti nelabai mandagiai klientei - pateikus įrodymus, kad interneto svetainėje buvo pateikta informacija, jog bute priimami svečiai su šunimis ir pagrąsinus atsakomybe prieš intermetinės svetainės administratorius, pavyko susitarti. Žinoma, susitaikėme su reikalaujamu užstatu ir tuo, kad jo nepavyks atgauti. Bet italai yra italai - abejojome iki pat tos minutės kol gavome raktus nuo buto :)

Tipiškame itališkame name tipiškas itališkas butukas su tipišku vidiniu kiemu, kuriame sklinda iš aplinkinių atvirų balkonų malonus itališkas erzelis. Šalimais kepyklėlė ir vyno parduotuvė, aplink dešimtys kavinukių ir užeigų. Tai taip primena skaitytas knygas ir matytus filmus apie Italiją. Pavakaroję mieste, dieną užbaigdavome balkone gurkšnodami vyną.

Pirmą dieną vyko Italijos klubinė paroda. Teisėjavo italė. Savo klasėse laimėjome, BOB'as - italas. Žodžiu, prasimankštinome.

Sekančią dieną vyko pagrindinis renginys - pasaulio šunų čempionatas!

Šunys dalyvavo penkiose klasėse: Lucas - šuniukų, Finnas - mažylių, Zafira - pereinamojoje, Cingo (Indigo sūnus) - jaunimo, Indigo čempionų. Teisėjo iš Prancūzijos nuotaika nebuvo šventiška ir Jis varžybų pradžioje tai atvirai demonstravo: nestovi šuo ant stalo - pliaukšt delnais ir rodo ranka išėjimo link, suprask pasirodymas baigtas. Nuolaidų nebuvo net patiems mažiausiems. Prasidėjo varžybos tragiškai. Teisėjo padėjėjos sumaišė mažylių ir šuniukų klasių palyginimus, bandėm aiškintis, angliškai niekas nekalba, teisėjas pyksta, Ana vėluoja su sekančiu šuniu į ringą - bardakėlis koks gali būti tik Italijoje. Galvojom, va dabar tai "šakės" - užsitraukėm nemalonę ir jau galim rinktis daiktus. Taip, teisėjo dėmesį į save mes atkreipėm, bet turbūt Jis pamatė truputį daugiau nei triukšmingas moterėles. Galbūt pamatė mūsų šunis :) Bet nuo to momento mums pradėjo sektis. Cingo dideliame savo klasės būryje užėmė ketvirtą vietą, Indigo savo klasėje laimėjo, bet palyginime "gavo į kaulus" nuo prancūziško patino.

Galbūt man taip tik atrodė, bet veiksmas pradėjo rutuliotis fantastišku greičiu prasidėjus kalaičių varžyboms: Zafira laimi savo klasėje. Toliau -atvira klasė, čempionų klasė, veteranų klasė - visos pralėkė rodos per kelias minutes, nieko nepamenu.

Palyginimas. Aš stovėjau prie ringo linijos ir kai teisėjas priėjo prie manęs ir paklausė prancūziškai ar tai mano kalė (kažkokiu būdu aš suvokiau klausimą), aš supratau, kad kažkurią vietą mes jau turim! Įpusėjus palyginimui, teisėjo veidas jau švietė šypsena. O tada jis priėjo ir paklausė ar galėsime kartu su laimėtoja nusifotografuoti. Argi galima tokiu momentu susivaldyti ir neapkabinti pačio šauniasio teisėjo pasaulyje? Galima. Aš susivaldžiau - neapkabinau. Bet pergalės šokį sušokau!

Nuo šiol mes turime vieną jauniausių pasaulio čempionių - Zafirai tuo metu buvo devyniolika mėnesių!

Mes didžiuojamės, kad auginame pasaulio čempionus!

Mes didžiuojamės, kad pasaulio čempionai gyvena Lietuvoje!

Mes didžiuojamės savo komanda!