PAGALIAU!!!!
Indigo - Europos čempionas, Belgijos, Benelux šalių čempionas; CACIB, BOB
Lucas - atviros klasės nugalėtojas
Voverė - jaunimo klasės II vieta
Nikita - geriausias Europos mažylis, BOB
Viskas prasidėjo dieną prieš išvažiuojant. Vytas pareiškė:
- Na Indigo, čia tavo paskutinė paroda, Grįšim, nukirpsim, galėsi ramiai gyventi.
Turbūt Indigo įsižeidė ir nusprendė parodyti ko yra vertas. Ne dėl to, kad jam labai patinka parodos, o dėl to, kad jam labai patinka keliauti.
Mūsų kelioninis taboras - keturi suaugę, vienas vaikas, vienas kūdikis, keturi havanos bišonai ir du argentinos dogai pasiekė Briuselį. Viskas atrodė puikiai - gera kompanija, rezervuotas butas senamiestyje (oficialiai pagal Booking,com sistemą pavadintas Apartment), šiltas oras (+42 laipsniai).
Taigi, apartmentas :) Įtarimą sukėlė gatvelė, kurioje radome butą: prie pat centrinės aikštės, daug plakatų suaugusiems, įjungti žibintai dieną ir keisti vyrai bei merginos. Kol Aniuta su vyrais aišknosi bute su keistos išvaizdos šeimininku, aš laukiau automobilyje ir laiks nuo laiko bendravau su policininkais, kurie vis domėjosi ką mes čia veikiame. Turbūt suprantate, kaip įdomiai mes atrodėm su savo busiku pilnu vaikų ir šunų. Apartamentas pilnai atitiko gatvės stiliuką, todėl "nemaloniai" atsisveikinome su šeimininku ir patraukėme ieškoti kitos gyvenamosios vietos.
Viešbutį radome greitai, bet susidūrėme su kita problema. Briuselio centre beveik visos stovėjimo aikštelės požeminės ir jų аukštis 2 metrai, o mūsų autobusiukas su stogo bagažine 2,5 m. Buvom prisigalvoję iki tiek, kad norėjom stogo bagažinę nuimti ir neštis ją į viešbutį, bet vis stabdė vaizdelis galvoje: siaura senamiesčio gatvele žygiuoja dvi moteriškės, vienas vaikas, vienas kūdikis vežimėlyje, keturi havanai, du argentinai ir du vyrai su automobiline stogo bagažine rankose. Sutikit, vaizdelis verčiantis sustoti. O kai pagalvoji, kad gali sutikti tuos pačius policininkus iš tos keistos gatvelės :). Išeitį radome - išsikrovėme visus daiktus ir bagažinę sugrūdome į autobusiuko vidų. Ir taip visas tris dienas: ryte vyrai išvaro mašiną iš požeminės aikštelės, ištraukia bagažinę, pritvirtina ant stogo, važiuojam. Vakare - viskas atvirkščiai.
Parodoje visada smagiausia dalyvauti kai sekasi. O kai tokio lygio parodoje Tavo šunys išsirikiuoja pirmosiose vietose, apima tokios emocijos, kad jas "įvilkti" į žodžius galima tik praėjus kuriam laikui - didžiuojuosi savo augintiniais, esu laiminga, kad dirbu su Ana ir iš Jos mokausi, esu dėkinga savo ir Anuškos vyrams bei artimiesiems.
Briuselis, tiek kiek mes jo matėme, yra įvairiatautis ir įvairialypis - nuo fantastiško maisto skonio iki beprotiškų to maisto kainų, nuo labai mandagių vietinių gyventojų iki beprotiškai įkyrių nevietinių pardavėjų, nuo puikios tvarkos iki apvogto automobilio saugomoje aikštelėje (taip, taip, toje pačioje požeminėje), nuo saulės kupinos centrinės aikštės iki paryčių ošiančių barų.
3600 km - tai daug ar mažai? Daug, jei važiuoji tik sudalyvauti ir labai mažai, jei važiuoji laimėti.
Nekreipiant dėmesio į kai kuriuos nesklandumus, puikiai praleidome laiką, aplankėme labai įdomią šalį ir pagaliau parsivežėme Europos čempioną!